Duosi ar ne?

Judu miegot, bet negaliu nepasidalint juokinga istorija. Šiandien, t.y. vakar… nes jau pusė keturių ryto ir miego noriu po tiek programavimo darbų. Bet vakar stoviu stotelėje prie Molo su pilnu maišeliu iš Maximos, kurios kažkaip nemėgstu. Stotelėje stovi keli vaikinai ir trys merginos. Vaikinai nepaprastai galantiški ir pasitikintys savimi vyrai. Treningai juodi, tikriausiai firminiai. Lauke esant beveik -4 temperatūros jie su vasariniais sportbačiais, kas tikriausiai pažymi jų ištvermę. Nesu tikras ar turėjo striukes, bet kažką su kapišonais turėjo. Valio!..

Šalia jų buvo trys mėginos. Gal arti septyniolikos ar aštuoniolikos. Sunkiai skiriu merginų amžių, kadangi makiažas geba būt apgaulingas. Jaunas jis sendina, o vyresnes jis jaunina. Na, bet čia žinoma su nedideliu pokštu aš. Merginos gan patrauklios, stilingos (ką aš labiausiai pastebiu). Ir pirmas penkias minutes gan neblogai su tais vaikinais bendravo. Ir ant kelių jiem sėdėjo. Man kiek nemalonu būtų, nes treningai buvo kiek nutįsę. Na… tarpkojo zona gal 10 centimetrų žemiau nei turėtų būt. Ir šiaip baltos juostelės jau nebe baltos. Bet mergaitėm linksma, ir noras juoktis kyla. Ypač kai į jas kreipiasi tokiais kreipiniais kaip „tu ble… kurv… pasakyk man“. Po penkių minučių intensyvių diskusijų ir ganėtinai keistų kreipinių, kurie buvo tikriausiai su pagarba, kaip pridera draugams, prasidėjo darželio lygio bėgiojimas aplink stotelę. Jos bėgiojo, kulniukais kaukšindamos į sušalusi asfaltą, jie kaip meškinai slidinėjo karts nuo karto išvesdami stovinčius tris „forto“ bambalius. Gražiai visai atrodė gaudynės, jei žinoma ten buvo gaudynės. Nors nesu tikras… Juk per gaudynes nešaukiama „tai varysim gert alaus a ne?“ ir „tai duosi šian pis… man ar ne?“. Kaip teisingai supratau, tai buvo ypač mandagus būdas pasiūlyti praleist vakarą kartu, nes merginos juokėsi ir šypsojosi, kas kompensavo visas stotelėje išjungtas Kauno gatvės šviesas. Gal ir linksma, nežinau. Nedažnai mane girti džentelmenai vadina „kurv…“, „suk…“ ar „padl…“ 🙂

Taigi, po tokio poravimosi cirko, kuris mano nelaimei truko geras penkiolika minučių. Atvažiavo tryliktas troleibusas į kurį įlipau, o tos mergaitės įlipo kartu. Paliko „ant ledo“ berniukus, tiesiogine ir netiesiogine prasme. Kelionė truko vos 4 minutes, per kurias išgirdau merginų diskusijos keletą nuotrupų. Kažkas apie romantiką, jos nebuvimą t.t…

Žinot ką pasakysiu. Bėda ta, kad romantikai nemirė, kaip daugeliui atrodo. Paprasčiausiai mes blogai sutariam su treningais. Kartais plauname savo drabužius. Vengiam gert iš bambalių (bent jau be puodelių ar stiklinių). Ir tikrai nebėgiojam stotelėje šaukdami „duosi ar ne?“

Bet, aš nieko nesmerkiu. Cirkas, kurį mačiau, pasirodė ganėtinai juokingas ir pralinksmino kelionę, bei troleibuso laukimą. 🙂

Comments

comments

6 thoughts on “Duosi ar ne?

  1. Kaip sakoma gariūnų turgavietėje „противно, но нечего“ (šlykštu/bjauru, bet visai nieko) … 😀

  2. nu jo, istorija išties pravirkdanti.. iš juoko 😀
    turiu tokių pastebėjimų
    a) kas čia per panos jei pasiduoda „gezų“ ar kaip juos pavadinti, išsidirbinėjimams ir paskui verkia, kad nėra romantikų.. pasakyčiau nėra protingų panų, bet tai irgi būtų tokia pat netiesa.
    b) nebūtų lietuva, kad neatsirastų „kietų bičų“, kurie elgiasi „kultūringai“ visose gyvenimo situacijose.

  3. negaliu atsistebėt tavo rašymo stiliumi.. jis superinis

  4. Vat šiuo „poravimosi“ reiškiniu ir aš jau seniai baisiuosi. 🙂 Manau, kad save gerbiančios merginos net nežiūrėtų į tokių „džigitų“ pusę. 🙂

Comments are closed.