Aš vis dar čia!

Vėl senokai kažką rašiau. Nepasakyčiau, jog nenorėčiau, bet pastaruoju metu jaučiuosi kaip pelė mažam narvelyje. Bėgu iki nukritimo, o kaip nepabėgu taip nepabėgu. Na, bet įžvelkim gerąją pusę. Ta pozityviąją. Aplamai ją visada reiktų įžvelgti, priešingu atveju mes tampam pikti, irzlūs. Norim pyktis, šaukti ir verkšlenti kaip viskas blogai. Na, bet palikime verkšlentojus sau. Ypač tuos, kuriem su psichika senai negerai. O tiem, kurie dar turi vilties pasitaisyti – palinkėkim taip ir padaryt.

Grįžtant prie manęs. Tikriausiai pavasaris spaudžia smegenis, nes jaučiuosi tarsi visi susitarę norėtų užp… mane. Kabinėjasi prie žodžių, bando nurodinėt ką ir kaip daryt. Kažkaip kantrybė tempiasi, bet ateis diena kai pratrūksiu, o tada bus sprogusio baliono principas. Vienu metu, labai daug ir labai garsiai. Nepavydžiu tam, kuriam teks viską atlaikyt. 🙂 Bet vėlgi, neturi prie ko kabinėtis – duok savo galvą į sieną ir sėdėk apspangęs. Nėra ko prie manęs lyst, „ane“? Juk laisvas kraštas. Nepatinka – apeik, o ne bandyk patraukt. Aš sakau, gal kaip daktarui Housui patapt? Skutuosi retokai, t.y. visada toks lengvai su plaukeliu. Snukis perkreiptas, susišukavusį mane pamatyt beprasmiška. Belieka pradėt visus pyd…vot ir traukt per dantį. 🙂 Būtų idealu. Reiks kada nors pabandyt. Jeigu ką – atkeršykit už mane.

Pradėjau dirbti prie savo įmonės puslapio dizainu. Juokinga ir keista, kai kuri kitiems puslapius, programas, o pats sau nerandi laiko pasidaryt kažko. Juk kai pagalvoji… Nekainuoja, gali pasidaryt pedantiškai, idealiai, gražiai… Ir kas trukdo? Čia kažkokia mistika. Bet taip juk visada būna. Nueik pas kirpėją, tai kerpa puikiai, o pati kaip kūtvėla atrodo. Nueik pas batsiuvį, tai tau sutaisys ką reik, o pats su klijuotais ir skylėtais kerzais sėdi. Panašiai ir pas programerius. Padaryt padarom, bet pats net kompiuterio dėžę užsidaryt nerandam laiko, nors svetimam net dulkes nupučiam. Na, bet darbas yra darbas – bandau prisiversti save. Gera pradžia – pusė darbo. Net tiem štandalėtam atnaujinau žaidimų puslapį. www.evagames.eu Nes ten jau totalus balaganas vyko ir spalva ant spalvos maišėsi. Bet tegu nesitiki, kad čia viskas taip paprastai. Tuoj pridėsim reklamų ir atsiimsim litus. 🙂

Nepaisant to, kad tiek š.. primaliau, vis tik nusprendžiau pradėt rašyt knygą. Tiesiog apsidirbsiu keletą darbų ir specialiai, kad nedingtų mano rašytiniai įgūdžiai, viską rašysiu ranką. Sudėsiu visas savo fantazijas, visus pastebėjimus ir svajones, kurias per tiek metų kaupiau ir saugojau. O kai viską surašysiu, tada ir pažiūrėsim ar verta skaityti bus.  🙂

Na, o šiam kartui užteks. Romantišką istoriją paliksiu kitam kartui. Turiu vieną pasaugojęs, kaip tik dienoraščiui, bet neskubėkim gyvent. Viskas savu laiku. 😛

Comments

comments

2 thoughts on “Aš vis dar čia!

  1. ‘ypač tuos, kuriem su psichika senai negerai’ – dėl šito nederėtų baimintis, nes mes visi jau gimėme bepročiais su tuščia asmenine pasąmone, kurioje jau pirmaisiais gyvenimo metais, nori ar ne, prisikaupia visokio netikro mėšlo, nuo kurio vėliau bandome gydytis iki gyvenimo pabaigos. Skirtumas yra ne tarp liguistumo/neliguistumo, bet tarp liguistumo ir kuo mažesnio liguistumo. Visi mes daugiau ar mažiau biški biški psichai, bet ne durni.

    (prisipažinsiu, nieko nesupratau, todėl paėmiau betkokią frazę ir pakomentavau iš tingėjimo skaityt, tu tą žinai)

  2. Tarp kitko, minėtasis fiktyvus personažas buvu sukurtas nediplomuotų psichoanalitkų su idėja – „hidden angel (not a devil)“. Tad pastebėta, kad 80% įsivaizduoja aną personažą kaip ‘dėdę, kuris gali pyzdavotis ir moka išsisukti nuo pasėkmių’. Nors tais ‘prikolais’ dangstomos tokios savybės kaip: nuoširdumas, grynumas, atsakomybė ir t.t.

Comments are closed.