Vis tik laikas pasisakyt. Grįžtų prie žvaigždžių.

Vieni mane pažįsta, kiti nelabai. Tačiau tie kurie pažįsta, daugiau arba mažiau žino jog domiuosi žvaigždėmis. Kodėl? Jūs manęs klausiat? Žinoma, kad manęs. Tikriausiai todėl, jog ta tyli ir rami tuštuma mane vilioja, traukia ir padeda atsipalaiduot. Sakoma, jog vandeniai gyvena vienu žingsniu į priekį, nei leidžia pasaulis. Na… neskubėkim visko suversti horoskopui. Tačiau truputis tiesos yra.

Taigi, šiandien grįžęs namo gavau draugo žinutę su nuoroda  į interneto puslapį, kur straipsnis apie „Teorija apie pasaulį juodojoje skylėje“. Žinoma, pats straipsnis ganėtinai juokingai skamba, nes pačioje skylėje negyventume. Įsivaizduokit save skylėje? Nes skamba juokingai, tačiau kalba eina apie tai, jog už juodosios skylės kažkas yra daugiau. Taigi, mokslininkas Nikodem’as Poplawski’s išraitė teoriją, jog už juodosios skylės viduje yra visata. Kas nors truputį riša – pasiskaitys ką jis ten prigalvojo. Taigi, panašų visatos suvokimo modelį buvau sugalvojęs ir aš, t.y. prieš gerus pusantrų metų, kai sunkiai krimtau kvantinę fiziką ir bandžiau paragauti astrofizikos pagrindų. Tačiau niekam apie tai nepasakojau, bet šiandien perskaitęs, jog amerikonai jau kandžioja tokios teorijos galimybes ir egzistavimo principus – nusprendžiau prisiminti ir savo teoriją. Maniškė panaši, tik į bendrąją gausą įlipdau paralelios visatos egzistavimą.

Taigi, jei jau paskaitėt ką amerikonai sukūrę, dabar mano dalis. Mano teorija skamba maždaug taip, jog paralelės visatos tai adekvačios ar panašios visatos, kaip ir mūsiškė, turinčios materiją, įvykių seką, savo dėsnius ir kitus veiksnius, budingus mūsų visatai. Visatų kiekio negalėčiau įvardinti, kaip tikriausiai to negalėtų padaryti niekas, bet kai pabandau prie šios minties prijungti tokius paprastus ir gerai žinomus dalykus, kaip juodoji skylė, materija/antimaterija, bei tamsioji materija – lengvai galiu teoriją papildyti teiginiais, jog tamsioji materija, kuri mokslininkų pastebėjimais turi didžiulį energetinį potencialą ir sudaro didžiąją dalį mūsų visatos (iki 90% mūsų visatos vertės), yra su tam tikru tikslu. Taigi, koks galėtų būt medžiagos, kuri sudaro daugumą, tikslas objekte? Ogi išlaikyti objekto struktūrinę vertę. Mano nuomone, ši medžiaga tarsi didžiulis barjeras, skiriantis paraleles visatas. Būtent todėl, jog ji yra tokia tanki – ji puikiai atlieka šį darbą. Bet grįžkim prie juodųjų skylių. Šios traukia į save visą materiją ir dėl paviršiuje esančios milžiniškos gravitacijos, kuri viršija kritinį tašką fizikoje. Taigi, įsivaizduokit, jog esant tokiai gravitacijai, jūs traukdama juodoji skylė tiesiog suplėšys į skutelius. Todėl pasistenkim pagalvoti hipotetiškai, jog visa materija patenkanti į šios skylės kanalą tiesiog išdraskoma į mažiausius materijos vertės elementus. Mas laikom juos atomais? Tačiau neabejoju, jog veikiant juodajai skylei, kurios skersmuo viršija milijonus mūsų Saulių – vyksta tokie stiprūs gravitaciniai procesai, jog mūsų gerai žinomus atomus išdrasko į subtilesnius materijos įverčio elementus. Gal būt kažkokio tai lygio subatominius elementus. O gal net pačiu energijos vienetu. Bet prisiminkime energijos tvermės dėsnį, kurį motulė fizika mum pasakoja. Atsiverčiam tetą Wikipediją (nenoriu padaryt estetinių rašybos klaidų sakydamas šį dėsnį).

Energijos tvermės dėsnis nusako, kad visas energijos kiekis izoliuotoje fizikinėje sistemoje išlieka pastovus, tačiau energijos formos gali kisti. Plačiau šį dėsnį nusako pirmas termodinamikos dėsnis. Trumpai tariant tai reiškia, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur neišnyksta, o vienos rūšies energija gali virsti arba būti pakeista į kitos rūšies energiją.

Svarbi dalis, jog energija niekur nedingsta. Taigi, teiginys, jog juodoji skylė surijusi daleles, šviesą ir t.t… tiesiog ją sunaikina. Kažkas nenormalaus. O kaip manau aš? Aš manau, jog juodosios skylės tai energijos ir dalelių tolygumą palaikančios kirmgraužos (angl. wormhole). T.y. vienoje visatoje ši skylė materiją ir energiją siurbia, kitoje visatoje ši juodoji skylė yra hipotetinė baltoji skylė, kuri materiją išpjauna lauk. Taigi, jaunai besiformuojančiai visatai ar kažkokiam jos sektoriui tokios baltosios skylės turėtų būt įprastas dalykas. Žinoma, tai taip pat tėra hipotetinis dalykas ir nors Einšteinas patvirtino juodųjų skylių egzistavimą. Neabejoju jog jo teiginys apie baltųjų egzistavimą – taip pat vertas dėmesio.

Na, o kuo čia dėta antimaterija? Puikiai žinom, jog ji egzistuoja, nes nuo 1995 metų tyrimai buvo vykdomi ir sėkmingai išgaunamos pakankamai elementarios dalelės, kurias sudaro neigiamai įkrauti antiprotonai ir teigiamai įkrauto pozitronai. Žinoma šios dalelės yra nestabilios, nes sąveikaudamos su įprastom dalelėm išskiria labai daug energijos. Valio juk šaukštelis antidalelių ir mes jau kitam galaktikos kampelyje. Bėda ta, jog šios dalelės labai sunkiai išgaunamos ir kainuoja daug. Bet jos egzistuoja, net jei mūsų visatoje sunkiai realizuojamos. Tada reiktų paklausti, gal būt kita, paralelioji visata, anapus juodosios skylės horizonto egzistuoja (gali egzistuot) neigiamumo principu? T.y. antidalelės yra jos struktūrinė dalis, o medžiaga, iš mūsų visatos, išsiurbiama per juodąją kirmgraužą, besijungdama su kitos visatos antidalelėm, sukuria energinį potencialą struktūrinei visatos plėtrai. Tuo tarpu mūsų visatos plėtrai naudojamas kitų visatų energetinis potencialas. Tokiu būdu užtikrinama energijos pusiausvyra ir įgaunama prasmė energijai, kurios dėka visatos plečiasi.

Jūs paklausit, kodėl tada juodoji medžiaga, kuri mano manymu yra tarsi struktūrinė dalis, formuojanti sienas tarp visatų – nereaguoja su dalelėm ir nevyksta reakcija. Atsakyt galiu paimdamas įprasto atomo struktūrą. Turim elektronus, kurie veikia neigiamai. Turim protonus, kurie veikia teigiamai. Bet turim ir neutronus, kurie neveikia, bet dalyvauja procese. Šiuo atveju juodoji medžiaga tiesiog dalyvauja procese, tačiau į energijų mainus tarp visatų nesikiša.

Taigi, toks mano visatos ir egzistavimo supratimo modelis gimė prieš daugiau nei metus ir tik šiandien, perskaitęs kažką panašaus pagalvojau, kad gal būt verta pasipasakot ir išgirst vieną/kitą komentarą.

Comments

comments

4 thoughts on “Vis tik laikas pasisakyt. Grįžtų prie žvaigždžių.

  1. Energijos tvarumo dėsnis man pažįstamas kaip: energija niekur nedingsta. Ji tik keičia savo būvį tarp skirtingų jos pradų. Mintis – taip pat yra energija. Iš to pagal visatos dėsnius galime teigti, kad mūsų mintys materealizuojasi (atsispindi daiktuose, atradimuose, kūrime bei nusikaltimuose, griovime). Krikščioniškasis tikėjimas tą žinojo gerokai anksčiau nei visi Einšteinai, sakydams ‘elkis su kitu taip kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi’ tačiau jie apsilažalino viską ‘argumentuodami’ pasakomis apie bildukus, skirtingai nei mokslininkai-racionalistai. Dėl antros visatos – man kiek perdrąsu su tuom sutikti/nesutikti. Įdomi teorija, bet pavojinga žmogau, pavojinga. Bet visi mokslininkai tą turėjo žinoti besiimant betkokios naujos teorijos.

    Žmonių, kurie negauna tokių diagnozių kaip aš kalba tai būtų tiesiog: tai visiška fignia su tuo antru paraleliniu pasauliu, bet tikiu, kad pavadinęs tave lochu susilauksiu tavo reakcijos ‘pats tu pydaras’.

  2. Ydomiai cia :] Negaila buvo tu 10min perskaityt straipsny ir jy apgalvot :]

Comments are closed.