Lietuva – tikrų verslininkų (sukčių) kraštas?

Kaip mano draugai jau žino, esu programuotojas. Nesigilinsiu kiek, kaip ir koks, tačiau tuo užsiimu. Ir jau keli metai pastebiu, kaip interneto rinka eina velniop. Jau nekalbu apie tai, kad interneto puslapių talpinimas tapo apgailėtina SMS‘inimo paslauga, kurią gali kiekvienas paleisti, turėdamas kompiuterį su keletą geresnių parametrų. O ką iš to turime? Turime iškreiptą pirkėjų supratimą apie paslaugą. 10 litų, atsiskaitant SMS žinute, nuo kurios pardavėjas gauna „net“ 4 litus – pirkėjui yra milžiniški pinigai. Jis nori savo vietos, greičio, parametrų visko ko geriausio.

Seksualumas?

Kas visgi yra tas seksualumas? Pripažinsiu, tai nėra toks klausimas, kurį užduodame prieš miegą, lyg klaustume kas yra gyvenimo prasmė. Tačiau tai vienas iš klausimų, kurį užduodame penktadienį po savaitės įtempto darbo, kai vienas sėdi prie kompiuterio ir mėgaujies alumi. Protas kaip automobilis. Visą savaitę dirbęs juk negali nuspaust stabdžio ir tikėtis, kad ratai nepraslys? Reik stabdyti palengvai. Todėl toks klausimas yra kaip tik.

Ieškau paprasto!!!

Sveiki visi, dar kartą. Šiandien (jei būsim pedantiškai tikslūs, tai vakar) nemažai teko padirbėt su kompiuteriu, todėl praktiškai „nenulipau“ nuo radijo stočių. Pastebėjau, jog beveik visus, kaip susitarusios į povakarę užsiima visokiais SMS dalykėliais. Pažintimis ir panašiai… Kadangi vis tiek užsiimi savo reikalais, klausyt muzikos niekas netrukdo, na o ir pro ausį praskrenda vienas kitas sakinys.

Kad blogas nerūdytų, reik kažką parašyt

Mėnesį laiko nieko nerašiau. Net ir dabar nežinau ką rašyt, nes minčių begalės, o rašinėt „romanus“ truputį atpratau. O ir žmonėm skaityti apie mano teorijas, mintis ar kažką panašaus – neįdomu. Pastebėjau, jog temos apie seksą ir panašius dalykus būna ypač lankomos ir skaitomos. Google statistika tikrai nemeluoja, patikėkit. 🙂 Iš tikro, truputį juokinga, kad skaityti svetimas mintis apie tokį intymų dalyką – yra taip įdomu. Nu, bet kodėl a? Pasakykit man. Pavyzdžiui aš pats pakankamai senai mėgavaus „lovos malonumais“, bet kažkaip nejaučiu poreikio skaityt intymius romanus ar kokius pasakojimus internete. 🙂 Nes kažkaip… Įsivaizduokite, kai esi alkanas, tai pilvas burzgia ir jei esi pakankamai užimtas darbais – dar gali sulaukt pietų, ar ne? Na, bet jei gretimam pastate esanti bandelių kepykla ima kepti naują partija bandelių su vaniliniu kremu ir t.t… Jau įsivaizduoju kaip „parinatės“ belaukdami tų pietų. Ir darbas nesidirba ir šiaip nuotaika prasta ir vis tiek 5minutės iki pietų išbėgsite pirkti jų. Taip ir čia, jei žmogus nedažnai mėgaujasi intymiu gyvenimu tai visokie romanai „be tabų“ ir internautiniai pasakojimai su prieskoniais tik dar labiau sunervintų ir padidintų geismo troškulį. O gal jum taip nėra? Pasidalinkit mintimis, kodėl būtent intymios temos taip traukai akį. 🙂

Internetinis flirtas

Internetinis flirtas? Šį kartą tai labai trumpa tema. Žmonės neretai mėgsta išskirti bendravimą. T.y. reali pažintis – tai pilnavertė pažintis, o virtuali nepilnavertė. Realus flirtas ir svetimavimas, t.y. vaikinų/merginų šnekinimas laikomas neištikimybės ženklu, bet virtualus – skaitosi nevertas dėmesio. Tada ženkime žingsniu aukščiau. O kaip virtualus seksas? Iš tikro neteko užsiiminėt ir nelabai įsivaizduoju kaip ten viskas vyksta, bet tiesiog akimirkai pagalvokim, jog tai normalu. Tai… virtualus arba telefoninis seksas taip pat nėra vertas kreipti dėmesį? Na, tiesiog palaikykime minties vientisumą. Pamąstymui.

Akropolio madų namai

Pastarosiomis dienomis turėjau galimybę (garbės) apsilankyti kelis kartus pramogų sostinėje, Kauno Akropolyje. 🙂 Iš tiesų, nesu dažnas jo lankytojas, tačiau pripažinsiu, jog jame yra keletas dalykų kurių reikia. Be abejonės, mėgstu kino teatrą, kaip pramogą dėl vaizdo, garso kokybės, pačios žiūrėjimo pramogos ir atmosferos, kurią sukuria kokybiškai pasirinktas filmas. Žinoma, jei negauni bjauraus kaimyno šalia. Bet turiu „atkalęs“ sistemą, kaip pasirinkti geras kėdes, taip kad ši problema nebedažna. 🙂 Dažnesnė problema – su kuo į kiną nueit. Taip pat ten yra keletas parduotuvių, kur gali rast neblogų marškinių ar kitokių klasikinių drabužių. Kuriuos beje aš mėgstu. Taip pat knygynas. Visa kita Akropolyje tėra violetiniai megztukai vyrams (su kuriais jie atrodo kaip naujos kartos pyd…) ir gausybė kavinių, pardavinėjančių picas ir alų „papigiai“.

Oi tie mūsų idealai

Keista, kai pagalvoju, jog paprasčiausias dienoraštis, kurį rašiau tiesiog, kad nukrauti mintis nuo galvos, patapo populiarus ir lankomas. Ir net sulaukiu lankytojų laiškų ar privačių žinučių. Va šito tai nesitikėjau, tikrai. Juk čia ne koks žurnalas. Na, bet atsakysiu į pagrindinius klausimus, kurie pasitaiko laiškuose.

  1. Ne, nenoriu rašinėt apie seksą. Juk tai dienoraštis, blogas ar kaip bepavadinsi, o ne koks seksologo skyrelis bulvariniame žurnale. Be to, aš neturiu nei sertifikato, nei pakankamai grindžiamo išsilavinimo, kad galėčiau dalinti patarimus. Kartais šią temą paliesiu, tačiau tai nebus visas puslapio temos ramstis.

Aš vis dar čia!

Vėl senokai kažką rašiau. Nepasakyčiau, jog nenorėčiau, bet pastaruoju metu jaučiuosi kaip pelė mažam narvelyje. Bėgu iki nukritimo, o kaip nepabėgu taip nepabėgu. Na, bet įžvelkim gerąją pusę. Ta pozityviąją. Aplamai ją visada reiktų įžvelgti, priešingu atveju mes tampam pikti, irzlūs. Norim pyktis, šaukti ir verkšlenti kaip viskas blogai. Na, bet palikime verkšlentojus sau. Ypač tuos, kuriem su psichika senai negerai. O tiem, kurie dar turi vilties pasitaisyti – palinkėkim taip ir padaryt.

Duosi ar ne?

Judu miegot, bet negaliu nepasidalint juokinga istorija. Šiandien, t.y. vakar… nes jau pusė keturių ryto ir miego noriu po tiek programavimo darbų. Bet vakar stoviu stotelėje prie Molo su pilnu maišeliu iš Maximos, kurios kažkaip nemėgstu. Stotelėje stovi keli vaikinai ir trys merginos. Vaikinai nepaprastai galantiški ir pasitikintys savimi vyrai. Treningai juodi, tikriausiai firminiai. Lauke esant beveik -4 temperatūros jie su vasariniais sportbačiais, kas tikriausiai pažymi jų ištvermę. Nesu tikras ar turėjo striukes, bet kažką su kapišonais turėjo. Valio!..

Nieko neveikiau, o užsi…

Pasakytu trumpai ir aiškiai. Nieko, nyč nieko naudingo nenuveikiau, o jau noriu, kad greičiau diena pasibaigtų. Išsimiegojau lyg ir gerai, prabudau su nuotaika. Na, ne prabudau, o pažadino katino ūsai. Įsivaizduokit, sapnuojat kažką ir jaučiat, kad kutena nosį. Atsimerkiat, o ten toks diiiiidelis „liūtas“ alsuoja į jus. 🙂

Prabudęs sužinojau, jog daugiaaukštis, kuriame gyvenu, organizuojasi talką nukasti sniegą. Dabar skaitykit. Įdomioji dalis… Nukasti sniegą nuo stogo. Taip, nuo namo stogo. Nežinau kas mum užplaukė, bet pamatę, kad ant stogo beveik 30cm sniego, pagalvojom, jog atėjus pavasariui bus kažkam „p…“ nuo tiek sniego. Įsivaizduojat kiek vandens? 🙂 Tai va, kokias tris valandas nukasinėjom sniegą, šlapią, sunkų… Smagu. Regis peršalau, nejaučiu nei kojų nei rankų. O dar dieną numigau pavargęs tai jaučiuos kaip traukinio pervažiuotas.