Aš vis dar čia!

Vėl senokai kažką rašiau. Nepasakyčiau, jog nenorėčiau, bet pastaruoju metu jaučiuosi kaip pelė mažam narvelyje. Bėgu iki nukritimo, o kaip nepabėgu taip nepabėgu. Na, bet įžvelkim gerąją pusę. Ta pozityviąją. Aplamai ją visada reiktų įžvelgti, priešingu atveju mes tampam pikti, irzlūs. Norim pyktis, šaukti ir verkšlenti kaip viskas blogai. Na, bet palikime verkšlentojus sau. Ypač tuos, kuriem su psichika senai negerai. O tiem, kurie dar turi vilties pasitaisyti – palinkėkim taip ir padaryt.

Merginos ir aukštakulniai

Jau senokai blevyzgojau savo nesąmones tai nusprendžiau papi…i protą Jums, mielieji. Šiaip sekasi gerai, esu laimingas, kovoju su verslo klientais ir taip toliau. Ką be pridursi, beveik mėgaujuos pavasariu.

Tai va, šiandien turėjau įdomią temą vienam forume, apie merginų aukštakulnius. Viena iš tų temų, kur atseit „tarp mūsų mergaičių“, bet pritaikyta vyrams. Žinot, kai moterys atseit užveda diskusiją tarp savęs, bet patyliukais laukia kol koks vyras įsivels į diskusiją ir pasisakys ką galvoja. Tada jos apsvarsto argumentus ir gavusios skystojo kuro ima liepsnoti. Vienos pyksta, kitos širsta. Tai va, šį kartą buvo diskusija apie aukštakulnius. Turėjau porą savo pasisakymų, bet pagalvojau, kad geriau čia išreikšiu savo požiūrį ir kam patiks – priims, o kam nepatiks – neskaitys.

Duosi ar ne?

Judu miegot, bet negaliu nepasidalint juokinga istorija. Šiandien, t.y. vakar… nes jau pusė keturių ryto ir miego noriu po tiek programavimo darbų. Bet vakar stoviu stotelėje prie Molo su pilnu maišeliu iš Maximos, kurios kažkaip nemėgstu. Stotelėje stovi keli vaikinai ir trys merginos. Vaikinai nepaprastai galantiški ir pasitikintys savimi vyrai. Treningai juodi, tikriausiai firminiai. Lauke esant beveik -4 temperatūros jie su vasariniais sportbačiais, kas tikriausiai pažymi jų ištvermę. Nesu tikras ar turėjo striukes, bet kažką su kapišonais turėjo. Valio!..

Kai ilgesys žudo

Vai, kaip senai rašiau. 🙂 Tam tikra prasme, buvau užsisėdęs su darbais ir vis tik nusprendžiau „išspjauti“ porą minčių. Taip pailsinti galvą nuo nedidelio projekto, kurį dabar darau. Bet yra tiek daug temų, kuriomis norėčiau nuleisti garą ir… Nežinau kurios griebtis. Norėjau parašyti apie moteriškąjį patrauklumą ir estetinį žavesį. T.y. iškelti temą apie tai, kaip moterys užmiršta savo prigimtį ir perdėtai maišo patogumą su grožiu ir elegancija. Na, bet tai gan skaudi tema ir ko gero užsitarnaučiau daug „antausių“.

Seksas!

Jau šiandien galvojau tikrai nerašysiu nieko. Nu „blyn“… Gintautas persistengė komentuodamas apie „blogus“ mūsų IRC kanale. Maždaug, jis skaitytų tik tada, jei juose būtų informacijos apie seksą ir t.t… Ot ne dzin. Imsiu šiandien ir parašysiu apie seksą.

Aplamai, visa diena man buvo kupina skaudančios nugaros ir piktų emocijų. Šiandien važiuodamas į „SODRA“ galvojau iškirsiu kokius penkis praeivius Laisvės Alėjoje, nes man maišėsi po kojomis. Bet tiek iš tos dienos. Gintautas man metė iššūkį tai imsiu ir parašysiu apie seksą, per daug nesigilinęs į savo šiandienos išgyvenimus.

Nieko neveikiau, o užsi…

Pasakytu trumpai ir aiškiai. Nieko, nyč nieko naudingo nenuveikiau, o jau noriu, kad greičiau diena pasibaigtų. Išsimiegojau lyg ir gerai, prabudau su nuotaika. Na, ne prabudau, o pažadino katino ūsai. Įsivaizduokit, sapnuojat kažką ir jaučiat, kad kutena nosį. Atsimerkiat, o ten toks diiiiidelis „liūtas“ alsuoja į jus. 🙂

Prabudęs sužinojau, jog daugiaaukštis, kuriame gyvenu, organizuojasi talką nukasti sniegą. Dabar skaitykit. Įdomioji dalis… Nukasti sniegą nuo stogo. Taip, nuo namo stogo. Nežinau kas mum užplaukė, bet pamatę, kad ant stogo beveik 30cm sniego, pagalvojom, jog atėjus pavasariui bus kažkam „p…“ nuo tiek sniego. Įsivaizduojat kiek vandens? 🙂 Tai va, kokias tris valandas nukasinėjom sniegą, šlapią, sunkų… Smagu. Regis peršalau, nejaučiu nei kojų nei rankų. O dar dieną numigau pavargęs tai jaučiuos kaip traukinio pervažiuotas.

Teisingas pasirinkimas!

Na va, dar viena diena. Šiaip nesiseilėkite, nes neketinu kasdien rašinėti čia nesąmonių. Juk darbą, žmoną, vaikų turiu… Ne, ne juokauju. 🙂 Pričiupau, ne? Šiaip šiandien visai nieko nedirbau ir visai nieko nevalgiau. T.y. išsiritau ryte, katino pažadintas ir sukirtau porą sumuštinių, pasportavau ir toliau „relaxintis“. Apie kavą net nekalbu, nes ji ir taip privaloma man. Vos ne kaip vitaminas.

Bet neketinu jum čia pasakot visos savo dienos. Nenusipelnėt gyvent geriau. 🙂 Noriu pafilosofuot truputį. Va prigriebsiu temą apie stiprybę. Sakykim, visi žinom, kad yra stiprybė fiziologinė, taip? Kažkam galvą pakuteni, kažkiek kilogramų štangą iškeli, ar „golfą“ užstumi. Na, ne kvaili esat. Ir yra emocinė stiprybė. Kai jauti, kad kažką nori padaryt visu kūnu ir emocijomis, bet privalai save stabdyti. Ir žinot, gaut į snukį ir nenukristi yra lengviau, nei sustabdyti save kažko nedarant.

Meilės diena!? :-)

Na, „chebra“, lyg ir pirma diena kai turėčiau kažką patalpinti, taip? O juk dar „Valentinkė“. Tai va, dabar tuoj bus dvylikta valanda, o aš sėdžiu miegojęs vos porą valandų, prisiurbęs kavos už visą savaitę ir dar šampano užpylęs. Nežinau kas čia per „dratas“ bet veža neblogai. Dar sesuo atsiuntė neblogą „dance remix“ tai jau penktą kartą kartoju ir toks jausmas, tuoj imsiu šokti. Na, tiesiogine prasme, nes rašydamas šitą žinutę mosuoju rankomis ir judu. Taip, kad iki pilno šokio trūksta tik atsistoti nuo kėdės. Ai, tikriausiai įdomu kodėl nemiegojau. Ne, dėl darbo reikalų. Nors tai ką skaitydamas pagalvojai – irgi neblogai. T.y. nesupykčiau jei būčiau nemiegojęs dėl kokios nors mergaitės draugijos. Bet ne, šį kartą reikėjo užbaigti vieną apskaitos programėlę. Žinot, „programinti“ moku tai ir darau ką moku. Br… paprastas internetinis puslapis atrodo visiškai „šš…“ lyginant su tuo, kiek apskaitos sistemose reik atlikti skaičiavimų ir kitokių nesąmonių. Na, bet nepjausiu į pievas. Parašysiu kažką įdomesnio.

Labas pasauli!

Čia turėjo būti kaip ir pirmas straipsnis. Kažkas programuotojams artimo „Hello world!”. Jau senai norėjau sukurti savo blogą. Net nežinau kaip tai vadintųsi lietuviškai, bet kažkas panašaus į dienoraštį, tik ne tokį kompromituojantį. Viena ar kita minties apie pasaulį, kuriomis galiu ir noriu pasidalinti su pasauliu.

Ankščiau mintimis dalindavausi tokiose vietose, kaip pažinčių klubai ar socialiniai projektai. Žinot… draugas.lt, facebook, one.lt… Bet supratau, kad ten yra daugiau nesuprantančiu nei norinčių suprast, o dar mažiau yra aplamai galinčių ir įgalių suprasti ką kartais noriu pasakyti ar parašyti. Taigi, neturiu dienoraščio ir pabandysiu tokį čia rašyt.